Lankytinos vietos

Žalsvasis šaltinis
unikalus mineralinio vandens šaltinis, ištryškęs smegduobėje (Kalno g.). Tai didžiausias šaltinis Pasvalio rajone, jo gylis – 16 metrų. Debitas – 8–12 l/s.

Pasvalio kultūros ir poilsio parkas
pradėtas kurti 1923 m. ir toliau vis plėstas, dabar jau užima 70 ha plotą. 1986–1988 metais krašto tautodailininkai jį paįvairino ąžuolinėmis skulptūromis tautosakine, mitologine tematika. Yra vasaros estrada, amfiteatras žiūrovams. Vasarą vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Parko teritorijoje yra sporto aikštynas, stadionas, nameliai sportininkams gyventi vasarą (Nepriklausomybės g.).

Smegduobių parkas
sutvarkytas 2004 metais, tyvuliuoja 8 ha ploto teritorijoje pietiniame rajono pakraštyje, tarp „Via Baltika“ magistralės ir Panevėžio gatvės, kurioje išlikę keliasdešimt įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių.
 

Senosios klebonijos (užupio) parkas
kairiajame Lėvens krante. Rajono menininkai jį papuošė medžio skulptūromis. Parke vyksta kultūriniai renginiai. Šalia išlikusioje senoje klėtyje renkasi „Klėties teatras“. Numatoma, kad toje vietoje, kur buvo senasis tiltas per Lėvenį, į parką ves medinis lieptas.
 

Girnų muziejus
įkurtas prie pasvaliečio Antano Stapulionio sodybos Lėvens gatvėje. Tai dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekcija po atviru dangumi, kurioje sukaupta apie 400 eksponatų: 300 girnapusių, 66 dubenuotieji akmenys, 7 „pėduotieji“ akmenys, 1 akmuo – riboženklis. Yra malūno krumpliaračių ekspozicija. Eksponatai pradėti rinkti 1979 m.
 

Baltijos kelio kryžių slėnis
Šiaurės Rytų Lietuvos miesto pakraštyje gimė per Baltijos kelio akciją: savo dalyvavimo joje ženklus čia paliko kelių kitų rajonų atstovai. Slėnyje ilgainiui atsirado naujų kryžių, skirtų kraštui reikšmingiems įvykiams atminti
 

Pasvalio krašto muziejus
įkurtas 1998 m. Pagrindiniai ekspozicijos skyriai – etnografijos, istorijos, geologijos, archeologijos. Muziejuje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – koncertai, susitikimai, muziejaus teatro spektakliai. Plati muziejaus edukacinė veikla.

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
prie Lėvens ir Svalios santakos pastatyta 1787 m. Bažnyčia turi baroko ir istorizmo bruožų, vėlesniųjų architektūrinių stilių elementų.
 

Gamtos paminklai

 

Barklainių baltasis šaltinis
mineralinio vandens šaltinis Orijos upės krante (Barklainių kaimas, Daujėnų seniūnija). 1985 m. paskelbtas gamtos paminklu
 

Petraičių akmuo
riedulys, kurio matmenys – 4,5x3x2,5 m (Petraičių vienkiemis, Daujėnų seniūnija). 1987 m. jis paskelbtas gamtos paminklu.
 

Skalių kalnas
dolomito atodanga Mūšos dešiniajame krante, gamtos paminklas (Stipinų kaimas, Joniškėlio apylinkių seniūnija).
 

Piliakalniai

 

Ąžuolpamūšės piliakalnis
yra už 1,2 kilometrų į šiaurės vakarus nuo kelių Pasvalys–Biržai ir „Via Baltika“ susikirtimo, dviejų upių – Tatulos ir Ūgės – santakoje. Jo viršūnėje – trikampė aikštelė, pylimo ilgis – apie 45 metrus. Netoli piliakalnio rasti senovinės gyvenvietės pėdsakai rodo, kad žmonės čia gyvenę prieš tūkstantį ar daugiau metų.
 

Migonių piliakalnis
yra Pasvalio apylinkių seniūnijoje, dešiniajame Mūšos upės krante, prie Šimonių kaimo ribos. Piliakalnis stačiašlaitis (7–10 metrų aukščio), viršuje apie 30 metrų skersmens aikštelė, apjuosta pylimu. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose jį juosia Mūša, rytuose ir pietryčiuose – Pušynės upelis.
 

Balsių vandens malūnas
statytas 1764 metais, – vienas iš seniausių vandens malūnų Respublikoje, saugomas istorinis paminklas. Jo įrengimų neišliko, restauruotose patalpose įrengta svetainė, poilsiavietė, užsakymai pobūviams priimami iš anksto. Malūne ir jo kieme gausu įrankių ir rakandų, primenančių XIX a. pradžios buitį.
 

Šventabala
šaltinis Daujėnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios šventoriuje, kurio vanduo, tikinčiųjų manymu, turi gydomųjų savybių. Sovietmečiu šaltinis valdžios nurodymu buvo užpiltas žeme. Atkūrus nepriklausomybę, daujėniečiai šaltinį entuziastingai atgaivino.

Joniškėlio dvaras ir parkas
tai vienas seniausių Lietuvos dvarininkų Karpių dvaras, esantis miestelio pakraštyje, prie Mažupės upelio. Šias žemes Karpiai valdė nuo XVII a. iki 1940 metų. Originalus centrinių rūmų pastatas su dorėninio stiliaus kolonomis ir mezoninu, išliko dalis oranžerijos, ūkinių pastatų. Dvarą supa 27 ha parkas, kuriam apie 200 metų. Pastate veikia žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stotis.
 

Pajiešmenių dvaras
ir parkas priklausė baronui Liudvikui Ropui, pastatai statyti XIX a. pabaigoje. Jiešmens upelio pakrantėje pasodintas parkas išlikęs iki mūsų dienų. Dvaras pasiekiamas važiuojant nuo Pasvalio Rygos kryptimi. Dvaras – privati nuosavybė, šiuo metu remontuojamas.
 

Pumpėnų vėjo malūnas
pastatytas 1920 metais. Šiandien jis neveikiantis, bet įranga išlikusi. Malūnas paskelbtas technikos raidos paminklu.

Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir Karmelitų vienuolyno pastatas
statytas 1820 m. Carinei valdžiai vėliau vienuolyną uždarius, pastatas liko parapijai. Atgimimo pradžioje apleistas pastatas iš esmės restauruotas ir atiduotas parapijos bendruomenei. Nuo 2004 m. pradžios vienuolyne įsikūrė du misionieriai – įsikūnijimo žodžio kongregacijos vienuoliai.
 

Niurkonių koplyčia
statyta 1827 m., yra už 5 kilometrų į vakarus nuo Pumpėnų kaimo. Koplyčią projektavo architektas Julijonas Grosas pagal dvarininkų Vavžeckių užsakymą. Statinys skirtas Lenkijos generolo Juozapo Vavžeckio atminimui.